Naujagimystė (nuo gimimo iki ~4 savaičių):
Kai gimsta vaikas, jis palieka savo įprastą intrauterinio gyvenimo pasaulį, keičiasi jo mitybos tipas, kvėpavimo būdas, atsiranda daug anksčiau nepažįstamų pojūčių. Be to, kūdikis patiria psichologinį diskomfortą, mama dabar ne tokia artima, nėra nuolatinio jos šilumos ir buvimo šalia pojūčio. Iškilę poreikiai nebetenkinami žaibo greičiu, kaip būdavo anksčiau, kai ryšis su mama buvo per virkštelę.
Kūdikiui reikia laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Taigi pats gimimo faktas laikomas naujagimių krizės pradžia.
Naujagimių krizė baigiasi, kai pas kūdikį atsiranda aktyvi motorika, jis pradeda šypsotis, kai pamato reikšmingą jam suaugusį. Paprastai tai įvyksta 3-5 savaičių amžiuje. Po to naujagimystės periodas laikomas pasibaigusiu (prasideda kūdikystės periodas).
Kaip lengvai praeis naujagimystės laikotarpis, pirmiausia priklauso nuo suaugusiųjų, kurie bus šalia naujagimio, kaip švelniai kokybiškai rūpinasi juo.
Vaikui reikalinga ne tik šiluma, maistas ir miegas, jam būtinas emocinis kontaktas su tėvais arba kitais artimais jam suaugusiais. Artimas kontaktas padės greičiau išgyventi krizę ir suformuoti vadinamą bazinį pasitikėjimą pasauliu (atvirumas ir pasitikėjimas pasauliu, paremtas saugumo jausmu, psichologinis stabilumas ir stabilumas ateityje). Šiame periode mylintis suaugęs ir yra visas vaiko pasaulis, tai kaip jaučiasi šis suaugęs žmogus ir taip ką savo atžvilgiu jaučia vaikas perteikiama visam pasauliui.
Kaip padėti naujagimiui išgyventi krizę:
– suteikti kuo daugiau kūno kontakto;
– sukurti tinkamas sąlygas namie;
– reaguoti į vaiko poreikius kuo greičiau;
– emociškai švelniai bendrauti su naujagimiu, komentuoti visus vykdomus su juo veiksmus, jo nuotaikas ir emocijas,.
Svarbu palaikyti sveiką mikroklimatą šeimoje, atlaisvinti mamą nuo kitų pareigų, žinoti pogimdyminės depresijos simptomus, esant jų požymiams laiku kreiptis gydytojo pagalbos.
