Pirmosios mažylio knygos

Kaip skaitymas yra susijęs su asmeniniu tobulėjimu?

Grožinės literatūros skaitymas yra ne tik pramoga vaikui, bet ir durys į didelį nepažįstamą pasaulį, kupiną žinių, išminties ir įdomių atradimų. Kokį vaidmenį knygos vaidina vaiko raidoje? Pagrindinės priežastys, kodėl reikia laiku pradėti skaityti vaikiškas knygas:

• skaitymas prisideda prie vaizdinio mąstymo formavimo;
• skaitymas lavina fantaziją ir vaizduotę, kūrybiškumą;
• skaitymas turtina žodyną ir lavina atmintį, mokina vaiką taisyklingai formuluoti mintis;
• skaitymas formuoja atidų požiūrį į gamtą ir gyvūnus;
• skaitymas supažindina su gėrio ir blogio, kilnumo ir niekšybės sąvokomis. Knygos padeda tėvams įveikti iššūkius, susijusius su vaikų ugdymu, mokina mažylius užjausti, dalintis ir teikti pagalbą kitiems;
• skaitymas ugdo pažintinį susidomėjimą ir plečia akiratį. Iš knygų vaikas sužino apie jį supantį pasaulį, naujas šalis, technologijas, gamtą, gyvūnus ir pan.

Literatūros kūriniai neša daugelio kartų žmonių sukauptą išmintį. Kiekvienas teigiamas ir neigiamas personažas vienodai svarbus formuojantis vaiko gebėjimui analizuoti veikėjų veiksmus ir daryti išvadas. Todėl būtina ne tik paskaityti mažyliui, bet ir kartu aptarti ką tik išklausytą istoriją, atidžiai išnagrinėti iliustracijas ir knygelės viršelį.

Kaip pasirinkti literatūrą atsižvelgiant į kūdikio amžių?

0 – 6 mėnesiai – tai laikas, kai mažyliui išsivysto ir sustiprėja glaudus prisirišimas prie mamos, todėl labai svarbu naujagimiui pradėti skaityti pasakas.

• Mažylis dar nemoka reaguoti į knygas, tačiau jam labai svarbu išgirsti artimiausio pasaulyje žmogaus balsą, išmokti atskirti savo emocinį koloritą priklausomai nuo situacijos ar mamos veido išraiškos.
• Knygos dar nėra svarbi ugdymo proceso dalis, tačiau paruošia mažylį kasdieniam skaitymo ritualui prieš miegą ar žaidimo metu.
• Skaitymas garsiai stiprina psichoemocinį ryšį tarp mamos ir vaiko, leidžia jiems kasdien keletą minučių pabūti vienam su kitu, atitrūkusiems nuo įprasto šurmulio.
• Šiuo laikotarpiu mamai svarbu išmokti savo intonacija ir mimika skaitomam tekstui suteikti emocinio kolorito, kad sudomintų vaiką ir išmokytų atskirti jį supančių žmonių emocijas.
• Nuo 4 mėnesių vaikas pradeda aktyviai lavinti artikuliacijos įgūdžius ir klausos dėmesį. Dabar skaitymas ne tik stiprina emocinį ryšį su mama, bet ir prisideda prie svarbių įgūdžių formavimo.

6-12 mėnesių – šiuo laikotarpiu prasideda svarbus smulkiosios motorikos ugdymo etapas.

• Mažyliui tikrai patiks ošiančios, girgždančios, barškančios knygelės su ryškiais dideliais paveikslėliais, kurias, visų pirma, galima paragauti ir pačiupinėti. Kuo daugiau dėmesio skirsite smulkiosios motorikos lavinimui šiame amžiuje, tuo greičiau ir geriau vaikas kalbės. Dabar idealiai tinka eilėraščiai ir eilėraščiai su pirštų gimnastikos elementais, pavyzdžiui, tokie visiems pažįstami nuo vaikystės kaip „Virė virė košę …“.
• Labai svarbu vaiką „įtraukti“ į skaitymo procesą, kad jis būtų ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus jo dalyvis. Galite paprašyti vaiko suvaidinti ką nors kaip paveikslėlyje, pavyzdžiui, kaip Zuikis išsigando Vilko. Kuo daugiau vaikas įsitrauks į skaitymo procesą, tuo greičiau išmoks bendrauti su suaugusiaisiais, atpažins mamos emocijas ir dalinsis savomis.
• Šis laikotarpis pasižymi ir vaiko motorinės veiklos padidėjimu. Kūdikis pradeda šliaužioti, sėdėti pats ir, galbūt, net vaikščioti. Šiuo metu mažam tyrinėtojui labai sunku sėdėti vietoje ilgiau nei kelias sekundes, todėl ilgą skaitymą geriau palikti vėlesniam laikui.
• Dabar geriausiais jūsų kūdikio draugais taps knygelės storais kartoniniais lapais, kurių negalima suplėšyti, taip pat saugios nedžiaginės knygelės su žaidimo elementais.

 1-2 metai – dabar vaikai lavina vizualinį-vaizdinį mąstymą: vaikas pradeda suprasti teksto ir paveikslėlių santykį.

1. Vizualinio-vaizdinio mąstymo formavimąsi galite pradėti nuo pačių paprasčiausių knygų su gyvūnų atvaizdais ir minimaliu tekstu. Štai pavyzdys, kaip sukurti skaitymo procesą patiems mažiausiems: „Kas čia yra paveikslėlyje? Tai karvė. Karvė sako „mū“. Karvė mėgsta ėsti žolę. Ir karvė duoda pieno.
2. Arčiau 1,5 metų knygų turinys turėtų būti sudėtingesnės. Galite pradėti pažindinti kūdikį su liaudies pasakomis, kuriose yra daug pasikartojimų: „Žmogus, meška ir lapė“, „Ropė“, „Pagrandukas“, „Vilkas ir Ožiukai“, „Trys paršiukai“ ir kt. – taip vaikms lengviau atsiminti istorijos turinį.
3. Renkantis knygas patiems mažiausiems skaitytojams labai svarbu atkreipti dėmesį į iliustracijas. Jos turėtų būti:

3.1. šviesios, kad patrauktų vaiko dėmesį;

3.2. didelės – susidomėjimui;

3.3. suprantamos (realios), kad mažylis suprastų jį supantį pasaulį.

Jei vaikui skaitysite dažnai ir išraiškingai, greitai pastebėsite, kad jis pats mielai varto knygas rankytėmis, žiūri į paveikslėlius ir net ką nors sako, perbraukdamas puslapius su tekstu, tarsi jis skaito – taip vaikelis bando kartoti paskui jūs. Tokio amžiaus vaikai mėgsta kartoti tai, ką mato aplinkui. Todėl jei dažnai garsiai skaitysite savo vaikui, tai padės išsiugdyti jame meilę ir įprotį skaityti, ir tai išliks ilgam.

2-3 metai – šiame amžiuje vaikai pradeda gerai kalbėti ir užduoti daug klausimų.

• Knygos skaitymą dabar gali nutraukti nesibaigiantis „kodėl?“, ir tai labai gerai, nes taip vaikas mokosi pasaulio. Šis laikas labiausiai tinka eilėraščiams.
• Vaikas jau gali 15 minučių susitelkti ties vienu dalyku, vadinasi, laikas trumpoms pasakoms. Sulaukus 2 metų, vystosi mąstymas ir vyksta aktyvaus žodyno formavimo procesas, kurį mažylis jau pradeda vartoti. Skaitymas garsiai dabar tampa viena iš svarbiausių vaiko intelektualinio vystymosi priemonių.
• Šiame amžiuje jau atsiranda ir įsitvirtina įprotis skaityti, kuris ateityje gali išsivystyti į rimtą aistrą knygoms.

3-4 metai – nuo trejų metų vaikai jau gali susikaupti pusvalandžiui.

Taigi, laikas pereiti prie rimtesnių literatūros kūrinių. Galite garsiai skaityti Anderseno, Charleso Perrault, brolių Grimų pasakas.

• Dabar vaiko galvoje jau aiškus ryšys tarp teksto ir iliustracijų, jis sugeba ilgai žiūrėti į paveikslėlius knygose, klausydamas, kaip garsiai skaito mama.
• Šiuo metu reikėtų stengtis su vaiku aptarti tai, ką perskaitėte, kartu pažiūrėti iliustracijas, atkreipiant dėmesį į smulkiausias detales. Tai padės ugdyti kūdikio dėmesingumą ir atkaklumą, o tai labai pravers tolimesniame mokymosi procese.
• Be estetinio grožio, iliustracijos taip pat svarbios, nes prisideda prie jaunųjų skaitytojų vaizduotės lavinimo. Su vaiku žvelgdami į ryškius paveiksliukus, galite pabandyti sugalvoti ką tik perskaitytos istorijos tęsinį ar net savo visiškai naują pasaką.
• Taip pat galite pakviesti vaiką nupiešti perskaitytos knygos iliustracijas. Tai padės ugdyti jo kūrybinius talentus.

Būdamas 3 metų vaikas jau yra susipažinęs su tokiomis sąvokomis kaip rutina ir disciplina, todėl svarbu, kad skaitymas garsiai taptų įprasta veikla. Reikia pasirinkti visiems patogų laiką, pavyzdžiui, prieš miegą, kai mama skaitys garsiais, ir stengtis nekeisti šio ritualo.

 Su kokiais sunkumais galite susidurti?

1) Vaikas prašo perskaityti tą pačią knygą.

Įsimylėjęs vieną knygą vaikas gali prašyti ją skaityti dar ir dar. Taip vaikai išmoksta naujų žodžių, susipažįsta su kalbos ritmu, muzikalumu. Kiekvieną kartą vaikas geriau supranta pasaką ar istoriją.

Čia svarbu apsišarvuoti kantrybe ir vėl ir vėl skaityti sūnaus ar dukros pamėgtą knygą, kad vaikas neatmestų skaitymo. Po kurio laiko galite nepastebimai siūlyti kitas knygas, bandydami sudominti jį spalvingais paveiksliukais ar neįprastu siužetu. Kažkada vaikas sutiks išbandyti kažką naujo.

2) Vaikas atsisako skaityti.

Kartais vaikas gali atsisakyti klausytis, kaip mama skaito garsiai. Tai visiškai nereiškia, kad jūsų mažylis niekada neskaitys knygų, tiesiog jam gali būti toks laikotarpis. Esant tokiai situacijai, turite būti kantrūs. Jei vaikas aktyviai prieštarauja, geriau ne primygtinai reikalauti, padaryti pertraukėlę, pereiti prie kitos veiklos ir pabandyti vėl skaityti po kelių dienų, kai mažylis bus ramus ir geros nuotaikos.

3) Vaikas užduoda klausimą “kodėl?” kiekviena minutė.

Nuo 2 – 3 metų vaikas patenka į „kodėl-kodėl“ amžių. Šiuo laikotarpiu kalba jau pakankamai suformuota, kad būtų galima užduoti nesuskaičiuojamus klausimus, o kantrybės dar neužtenka laukti skyriaus pabaigos ar net puslapio. Būkite pasiruošę tam, kad skaitymą be galo trukdys įvairūs klausimai, nebūtinai susiję su tekstu. Į tai reikia reaguoti ramiai, kad neatbaidytumėte vaiko meilės knygoms.

Labai svarbu ištikus pirmiesiems sunkumams neatsisakyti įpročio garsiai skaityti kūdikiui.

Geriausias būdas išmokyti vaiką skaityti yra asmeninis tėvų pavyzdys. Jei kūdikis reguliariai mato mamą ir tėtį skaitančius knygą, laikui bėgant jis pradės kopijuoti jų elgesį, prašys parodyti jam raides ir išmokyti skaityti. Kol jam dar nelabai sekasi, leiskite pažiūrėti paveikslėlius vaikiškose knygelėse – tai bus geras pasiruošimas būsimai aistrai skaityti ir netgi padės įskiepyti jam meilę.

Jei tėtis nuolat sėdės prie kompiuterio monitoriaus, o mama – prieš televizoriaus ekraną, vaikui nebus lengva pamilti skaitymą.

Garsiai skaitydami šeimos rate tėvai ne tik sprendžia bendro laisvalaikio problemą, bet ir prisideda prie vaiko vertybių sistemos formavimo, tarpusavio supratimo, pasitikėjimo atmosferos šeimoje kūrimo. Štai keletas skaitymo šeimai privalumų:

• tai bendras pomėgis, galintis suvienyti visus šeimos narius;
• taip išlaikomos šeimos tradicijos;
• rūpestingo požiūrio į knygą ugdymas;
• gebėjimo pažinti ugdymas;
• vaiko poreikio skaityti knygas formavimas.

Perskaitę knygą skirkite laiko aptarti su vaiku jos turinį. Net jei kūdikis ką tik išmoko kalbėti, galite jo paklausti, kas knygoje buvo piktas, o kas geras. Ką lapė pergudravo ir kaip pagrandukas riedėjo taku. Net ir mažiausias vaikas mielai parodys ar papasakos, ką prisimena. Taigi jaunasis skaitytojas išmoks kurti naratyvą, ir nesvarbu, ar jo istorija iki šiol susideda tik iš dviejų ar trijų žodžių.

 Kur ir kada skaityti?

• Namuose prieš miegą

Geriausias laikas skaityti knygą yra prieš miegą. Vaikas jau guli lovoje, nereikia jo gaudyti, atitraukti nuo žaislų ir bandyti pasodinti ant kėdės. Namuose tylu, tamsoje jaukiai šviečia blanki lempa, mama pusbalsiu skaito knygą. Šis paveikslas neišvengiamai asocijuojasi su laiminga vaikyste, nes daugybė žmonių kartų užaugo mėgaudamiesi naktiniu skaitymo garsiai ritualu.

• Kelyje (traukiniu, lėktuvu, autobusu)

Skaitymas padeda praleisti laiką kelyje. Lėktuve nėra geresnio būdo nejudėti vienoje vietoje kilimo ar tūpimo metu, nei garsiai perskaityti vaikui naują knygą ir sudominti ryškiomis iliustracijomis.

Prieš ilgą kelionę pasirūpinkite „mini biblioteka“. Naujos knygelės neabejotinai sudomins vaiką, padės išgyventi ilgą kelionę, be to, nereikia visą laiką raminti jo.

• Viešoje vietoje (poliklinikoje, mokykloje, banke, pašte)

Kartais mamoms su mažais vaikais taip pat tenka ilgai laukti, sėdint eilėje. Paprastai aplinkiniai ne visada ramiai reaguoja į jų išdaigas ir riksmus, todėl knyga čia irgi bus jūsų išsigelbėjimas. Jis išlaikys vaiką vietoje, todėl laukimas bus mažiau varginantis.

 Kokie audioknygų pranašumai

 Kartais audioknygas galite naudoti kaip gyvo skaitymo pakaitalą, jei to reikalauja aplinkybės: automobilyje ar prieš miegą, kai tėvai labai pavargę ar užsiėmę svarbiais reikalais.

Tačiau visiškai neatmeskite skaitymo garsiais ir nepereikite prie garsinių knygų. Nei vienas diktorius ar aktorius nepakeis tėčio ar mamos balsų, neperteiks pažįstamų intonacijų. Stenkitės naudoti garsines knygas tik tada, kai kitos galimybės neįmanomos. Nepamirškite, kad skaitydami garsiais, pirmiausia, leidžiate vaikui pajusti mylimo žmogaus artumą.

Audioknygų privalumai:

• vystosi klausomasis informacijos suvokimas, vaikas mokosi susikaupti;
• vaikiškas garsines knygas įgarsina profesionalūs diktoriai ar aktoriai, tai prisideda prie raštingo vaiko kalbėjimo ugdymo;
• audioknygos padeda atitraukti kūdikio dėmesį kelyje ar kitose situacijose, kai mama neturi galimybės skaityti garsiai;
• jos suteikia poilsį akims.

Audioknygų trūkumai:

• nesivysto vizualinis suvokimas;
• nėra galimybės pažvelgti į iliustracijas, kurios labai svarbios vaizduotei lavinti;
• audioknyga nepajėgi kompensuoti tėvų dėmesio stokos.

 Kas yra pasakų terapija?

 Pastaruoju metu vis labiau populiarėja toks psichologinės pagalbos vaikams būdas kaip pasakų terapija. Tai vienas iš šiuolaikinės psichoterapijos metodų, leidžiantis, pasineriant į pasaką, išspręsti psichologines vaikų problemas.

• Klausydami pasakos vaikai tapatina save su tam tikrais personažais. Iš šių herojų jie mokosi, kaip reaguoti į konkrečią situaciją, kaip bendrauti su kitais žmonėmis, kaip elgtis iškilus pavojui. Pasakų terapijoje šis vaikų gebėjimas – susieti save su personažu – pasitelkiamas kuriant reikiamą situaciją ir rasti optimalią išeitį iš jos.
• Yra autorinių metodų, kurie siūlo pasakas įvairiems atvejams, kai reikalinga psichoterapija. Galite naudoti tuos, kurie jau seniai egzistuoja šiek tiek pakeisdami siužetą ir veikėjų vardus.

Pasitelkę Eric Carle „Labai alkano vikšrelio“ pavyzdį, galite įtikinti mažą smaližių negriebti visko nuo stalo, o laukti pietų ar vakarienės, nes kitaip gali skaudėti skrandį.

Pasistenkite pasakas panaudoti kaip edukacinę priemonę, ir rezultatas neužtruks. Juk vaikui tai yra lengviausias ir įdomiausias būdas suprasti pasaulį ir savo vietą jame.

Smagaus skaitymo jūsų vaikui!

Naudota literatūra:

1. Chambersas Aidanas. Pasakojame. Skaitome, galvojame, diskutuojame.
2. Bertha Ella, Elderkin Susan. Knyga yra kaip vaistas vaikams.